Kam tarnauja VMI? (2)
Rūta SKATIKAITĖ

WWW.LZINIOS.LT

Ar pajėgi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tarnauti valstybei, jei jos vadovai tarnauja savo šeimos ir partijos interesams?

"Valstybinės įmonės "Kopos" ūkio dalies vedėjas" - taip savo darbo vietą 1993-1994 metais oficialioje anketoje įvardijo Saulius Trečekauskas, dabar dirbantis VMI viršininko pavaduotoju. Tik niekas nežino, kur tos "Kopos" buvo ir ką jos darė. Registrų centre apie šią įmonę nėra beveik jokios informacijos, išskyrus tai, kad įmonė veiklos niekada nevykdė. Apie šią valstybinę įmonę nieko negali pasakyti ir Klaipėdos savivaldybė, nors tai ji, Klaipėdos miesto valdyba, 1992 metų gruodžio 29 d. potvarkiu valstybinę butų eksploatavimo įmonę Nr. 1 reorganizavo į valstybinę įmonę "Kopos". Naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas pastatas Melnragėje, Kopų gatvėje 69 a, prie pat jūros.

Iš vairuotojų - į milijonierius (1)

Rūta SKATIKAITĖ

WWW.LZINIOS.LT

Neaiški turtų kilmė ir mįslingi biografijos labirintai - tai ne lietuviškojo Džeimso Bondo paslaptys, o vieno svarbiausių Lietuvos valstybės pareigūnų, griežčiausiai kiekvieno šalies piliečio pajamas skaičiuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko sėkmės receptas.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinei sąjungai

Kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS BAZINIO DYDŽIO

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) kartu su Finansų ministerija bei Vidaus reikalų ministerija vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008 m. birželio 6 d. pavedimą Nr. 27-3858 išnagrinėjo suinteresuotų institucijų kreipimąsi dėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 metams.

Inicijuojamas 2009 metų pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo aptarimas.

DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS BAZINIO DYDŽIO NUSTATYMO


2008 m. balandžio 23 d. valstybės tarnautojų profesinės sąjungos raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami 2009 metų bazinį dydį padidinti 13 procentų, argumentavę šiuos siūlymus įvertinę 2007, 2008 metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.

2008 m. gegužės 12 d. Vilniuje, susijungė valstybiniame sektoriuje veikiančios profesinės sąjungos.

Jungtinės veiklos sutartį pasirašė Prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės darbuotojų, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga bei Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų grupė.

Tą sąlygojo būtinumas užtikrinti valstybės tarnautojų ir pareigūnų ekonominius-socialinius interesus bei atstovavimą santykiuose su valstybe.

Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė koordinuoja 31 profesinės sąjungos ir 3 susivienijimų veiklą.

Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. balandžio 21 d. buvo gautas raštas dėl valstybes politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 metams, nustatymo. Jame buvo rašoma, kad atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė siūlomą tvirtinti 2009 metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Seimui turi pateikti iki 2008 m. gegužės 1 dienos, prašytume iki 2008 m. balandžio 23 d. pateikti pasiūlymus dėl bazinės algos dydžio 2009 metams.

Seimas po svarstymo pritarė valstybės tarnautojų profesinių sąjungu teiktiems pasiūlymams

2008 balandžio 1 dieną mūsų išrinktiesiems tautos atstovams buvo ypatingai sunki ir įtempta. Užgriuvusi politinių įvykių virtinė reikalavo ne vien asmeninio dalyvavimo plenariniame posėdyje, bet ir intensyvaus, sutelkto mąstymo apie artimiausią šalies ateitį. Didžiąjai daliai politikų pagrindiniu rūpesčiu tapo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsistatydinimo ir naujojo pirmininko rinkimų klausimai.

Svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 5 (1) ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2308(2), plenarinių posėdžių salėje liko mažiau nei ketvirtis Seimo narių. Vis dėl to likę 26 politikai, atsižvelgė į visų Lietuvos valstybės tarnautojų profesinių sąjungų vieningai pareikštą argumentuotą kritiką Algirdo Syso projektui. Seimas vienbalsiai pritarė projektui su L.Sabučio ir V.Boreikienės pataisomis po svarstymo. Dėl projekto Nr.XP-2308(2) balsavo: už – 26.

Dar viena gera žinia tą dieną tapo sprendimas pritarti po svarstymo Darbo kodekso pataisų projektui. Numatyta keisti pasenusias ir diskriminuojančias Darbo kodekso normas įtvirtintas šiuose galiojančiuose DK straipsniuose: 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194. Kodekso numatomas papildyti 75(1), 130(1) straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektu Nr.XP-2307(3). Balsavo: už – 27, susilaikė 3.

Kovo 31-ąją dieną visų pagrindinių valstybės tarnyboje vekiančių profesinių sąjungų vadovai patvirtino ketinimų protokolą dėl bendros veiklos ir nacionalinio valstybės tarnautojų profesinių sąjungų darinio įkūrimo. Dokumente, kurį pasirašė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga, Prokuratūros profesinė sąjunga sakoma, kad svarbiausias valstybės tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų prioritetas yra valstybės tarnautojų ekonominių teisių ir laisvių užtikrinimas bei sąlygų sudarymas naudotis Europos teisingumo garantijomis. Taip pat pabrėžiama, kad aktyvi socialinė politika yra raktas į mūsų valstybės bei piliečių saugumą ir gerovę, šiandien mums ypač svarbu atgauti pagarbą valstybės tarnybai, pasitikėjimą savimi, savo visuomene, savo valstybe. Steigėjai kreipėsi ir į kitas profesines sąjungas kviesdami bendradarbiauti: "siekdami susigrąžinti vertybes, idėjas ir principus, kurie telktų mus tiek į bendraminčių bendrijas, tiek ir į vieną Lietuvos tautą, kviečiame jungtis prie sutarties visas giminingas valstybės tarnautojus vienijančias laisvąsias profesines sąjungas".

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 51 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XP-2308 (2) k o n s t a t u o j a m e:
Šiuo projektu iš esmės siekiama apibrėžti kolektyvinius darbo santykius, kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje prielaidas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pateiktas įstatymo projektas teikiamas neatsižvelgus į 2008 03 12 valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma 2008 03 13 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių.
Pakartotinai prašome atsižvelgti į šias esmines pastabas ir grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti:

Biudžetas - laukinio kapitalizmo įrankis?

Respublika
2007-12-12

2008 metų biudžetas buvo formuojamas nutylint daugybę dalykų, kuriems reikėjo viešų svarstymų ir debatų, Eltai teigė VU Ekonomikos fakulteto profesorius habilituotas mokslų daktaras Povilas Gylys.


Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 27 iki 24 proc. ir sprendimas nacionalinį biudžetą net 56,3 proc. pildyti netiesioginiais mokesčiais - iš akcizų ir PVM, rodo, jog Lietuvos mokesčių sistema tampa regresinė, negalėsianti tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų. Pasak profesoriaus, valstybės sprendimas skolintis galėjo būti pateisinamas tik siekiant labiau paremti varganą šalies viešąjį sektorių. Tačiau 5,8 proc. padidintas finansavimas švietimui ir aukštajam mokslui rodo, kad tokios būtinybės nebuvo. Kaip ir viešų diskusijų šiais klausimais. Kaip Eltą tikino Gylys, tokių sprendimų tikslas yra vienas - prislopinti socialinės apsaugos ir švietimo sektorius, kuriems nepajėgus paslaugų teikti tinkamai būtų galima kelti mintį apie jų privatizavimą.